Persivalgymo sutrikimas – pats dažniausias valgymo sutrikimas, su kuriuo susiduria beveik 2% visų pasaulio gyventojų (1). Šis sutrikimas labiau būdingas moterims nei vyrams. Persivalgymo sutrikimas diagnozuojamas esant bent 1 persivalgymo epizodui per savaitę ir tai turėtų kartotis mažiausiai 3 mėnesius (3, 4).

Persivalgymo sutrikimas (angl. binge eating disorder – BED) – tai rimta liga, turinti ženklų neigiamą poveikį ja sergantiems žmonėms.

Persivalgymo sutrikimas yra apskritai dažniausias valgymo sutrikimas, su kuriuo susiduria beveik 2% visų pasaulio gyventojų. Visgi, daug žmonių apskritai nepastebi, jog serga persivalgymo sutrikimu.

Šiame straipsnyje sužinosi persivalgymo sutrikimo:

• Simptomus
• Priežastis
• Riziką sveikatai
• Gydymo būdus

Tau taip pat gali patikti

• 

  Kaip numesti svorio: 3 esminiai žingsniai sėkmės link

• 

  Melatoninas: kaip veikia šis užmigti padedantis hormonas?

• 

  Celiulitas: ar apskritai įmanoma jį panaikinti?

Persivalgymo sutrikimas – kas tai ir kokie simptomai?

Persivalgymo sutrikimas charakterizuojamas pasikartojančiais nekontroliuojamais persivalgymo epizodais bei po to atsirandančiu gėdos ir kaltės jausmu.

Persivalgymo sutrikimas įprastai prasideda esant 18-23 metų amžiaus, nors tai nėra universali taisyklė – su šiuo sutrikimu susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Iš esmės, persivalgymo sutrikimas – tai lėtinė liga, kuri gali tęstis daug metų (1).

Kaip ir kiti valgymo sutrikimai, taip ir persivalgymo sutrikimas labiau būdingas moterims nei vyrams. Visgi, net ir vyrų tarpe persivalgymo sutrikimas yra dažniausiai pasitaikantis valgymo sutrikimas iš visų (2).

Persivalgymo sutrikimui būdingas gausesnis maisto suvartojimas nei įprastai, per palyginti trumpą laiko tarpą. Dažniausiai kartu pasireiškia gėdos ir kaltės jausmas, sielvartavimas bei savikontrolės trūkumas (3, 4).

Tam, jog gydytojas galėtų diagnozuoti persivalgymo sutrikimą, pacientas turi atitikti 3 ar daugiau iš žemiau išvardintų sąlygų:

• Valgoma žymiai greičiau nei įprastai
• Valgoma iki nemalonaus pilnumo jausmo
• Valgoma itin daug maisto nejaučiant alkio
• Dėl nusivylimo ir gėdos jausmo valgoma vienumoje
• Jaučiamas kaltės ir pasibjaurėjimo savimi jausmas

Persivalgymo sutrikimu sergantys žmonės dažnai patiria ypatingą liūdesį ir sielvartą dėl savo persivalgymo, kūno formos ar svorio (3, 4, 5).

Nors kai kurie žmonės retkarčiais persivalgo, pavyzdžiui švenčių metu, tai tikrai nereiškia persivalgymo sutrikimo, net jeigu pasireiškia ir viršuje išvardinti simptomai.

Persivalgymo sutrikimas diagnozuojamas esant bent 1 persivalgymo epizodui per savaitę ir tai turėtų kartotis mažiausiai 3 mėnesius (3, 4).

Persivalgymo sutrikimo sunkumas svyruoja nuo lengvo iki ypač sunkaus (3, 4):

• Lengvas: 1-3 persivalgymo epizodai per savaitę
• Ypač sunkus: 14 ir daugiau persivalgymo epizodų per savaitę

Dar viena svarbi persivalgymo sutrikimo charakteristika – netinkamo kompensacinio elgesio nebuvimas. Tai reiškia, jog priešingai nei sergant bulimija, nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantis žmogus neapsivemia, nenaudoja laisvinamųjų ar nesistengia intensyviai sportuoti – būtent taip įprastai už persivalgymo epizodą stengiasi „atidirbti“ bulimija sergantys žmonės.

Reziumė: persivalgymo sutrikimas apibūdinamas pasikartojančiais nekontroliuojamais epizodais, kurių metu suvartojamas neįprastai didelis maisto kiekis per trumpą laiko tarpą. Šiems epizodams taipogi būdingas kaltės, gėdos ir sielvarto jausmas.

Kas sukelia persivalgymo sutrikimą?

Nors persivalgymo sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, jog šį sutrikimą nulemia šie rizikos veiksniai:

• Genetika: nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės gali turėti padidėjusį jautrumą dopaminui, kuris yra atsakingas už atlygio ir pasitenkinimo būseną bei dažnai tiesiog vadinamas laimės hormonu. Remiantis mokslu, manoma, jog padidėjęs jautrumas dopaminui yra paveldimas (3, 6, 7, 8).
• Lytis: persivalgymo sutrikimas labiau būdingas ne vyrams, o moterims. Remiantis statistika, net 3,6% amerikiečių moterų kažkuriuo savo gyvenimo momentu susiduria su persivalgymo sutrikimu. Vyrų tarpe šis sutrikimas retesnis – nuo jo kenčia apie 2%. Šį skirtumą gali lemti biologiniai faktoriai (6, 9).
• Pasikeitimai smegenyse: yra tam tikrų požymių, jog nuo persivalgymo sutrikimo kenčiančių žmonių smegenų struktūroje gali būti pasikeitimų, kurie nulemia padidėjusį atsaką į maistą ir sumažėjusią savikontrolę (6).
• Kūno svoris: beveik 50% nuo persivalgymo sutrikimo kenčiančių žmonių yra nutukę. Kūno svorio problemos gali būti tiek persivalgymo sutrikimo priežastis, tiek pasekmė (7, 9, 10, 11).
• Kūno vaizdas: įprastai nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės yra susidarę neigiamą savo kūno vaizdą. Įprastai tokie žmonės yra nepatenkinti savo kūnu, dažnai laikosi dietų ir persivalgo – visa tai dar labiau prisideda prie sutrikimo vystymosi (12, 13, 14).
• Persivalgymas: persivalgymo sutrikimu sergantys žmonės įprastai būdavo linkę persivalgyti ir ankščiau – tiek vaikystėje, tiek paauglystėje (6).
• Emocinė trauma: įtempti gyvenimo įvykiai (smurtavimas, atskyrimas nuo šeimos, artimojo mirtis ar net automobilio avarija) – tai taipogi gali būti persivalgymo sutrikimo rizikos faktorius. Be to, prisidėti gali ir patyčios dėl svorio vaikystėje (15, 16, 17).
• Kitos psichologinės ligos: net apie 80% nuo persivalgymo sutrikimo kenčiančių žmonių susiduria su bent viena psichologine liga – fobija, depresija, potrauminio streso sindromu (PTSS), bipoliniu sutrikimu, nerimu ar piktnaudžiavimu psichoaktyviosiomis medžiagomis (3, 10).

Persivalgymo sutrikimo epizodą gali sukelti stresas, dieta, negatyvios emocijos dėl kūno vaizdo ar svorio, netgi maistas po ranka ar nuobodulys (3).

Reziumė: persivalgymo sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios. Visgi, manoma, jog panašiai kaip ir kitų valgymo sutrikimų atveju, persivalgymo sutrikimo vystymąsi nulemia įvairūs genetiniai, aplinkos, socialiniai ar psichologiniai faktoriai.

Kokias rizikas sveikatai sukelia persivalgymo sutrikimas?  

Persivalgymo sutrikimas siejamas su keliomis ženkliomis rizikomis fizinei, emocinei ir socialinei sveikatai.

Iki 50% nuo persivalgymo sutrikimo kenčiančių žmonių yra nutukę. Visgi, persivalgymo sutrikimas pats savaime yra kaip nepriklausomas svorio prieaugio bei nutukimo rizikos faktorius – visa tai dėl padidėjusio kalorijų suvartojimo persivalgymo epizodais (10).

Nutukimas, savaime, padidina širdies ligų, insulto, II tipo diabeto ir vėžio riziką (18).

Visgi, remiantis kai kuriais moksliniais tyrimais, persivalgymo sutrikimu sergantys žmonės susiduria netgi su didesne šių ligų išsivystymo rizika, lyginant su nutukusiais, tačiau su persivalgymo sutrikimu nesusiduriančiais žmonėmis (1, 18, 19).

Persivalgymo sutrikimas susijęs ir su kitomis rizikomis sveikatai – miego problemomis, lėtiniu skausmu, astma ar dirgliosios žarnos sindromu (IBS) (1, 2, 20).

Moterų tarpe, persivalgymo sutrikimas gali prisidėti prie vaisingumo problemų, gimdymo komplikacijų bei policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) išsivystymo (20).

Beje, nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės gali susidurti su sumažėjusiu gebėjimu tinkamai funkcionuoti socialinėje aplinkoje – net 13% iš jų susiduria su stipriu šios funkcijos sutrikimu (1).

Be to, persivalgymo sutrikimu sergančių žmonių gyvenimo kokybė įprastai yra blogesnė, lyginant su sveikais žmonėmis (21).

Taigi, kaip jau pastebėjai, persivalgymo sutrikimas sukelia nemažai ženklių rizikų sveikatai. Visgi, jų gali išvengti, nes taip pat nemažai yra ir efektyvių persivalgymo sutrikimo gydymo metodų.

Reziumė: persivalgymo sutrikimas siejamas su padidėjusia svorio prieaugio ir nutukimo rizika, taipogi su susijusiomis ligomis, tokiomis kaip II tipo diabetas bei širdies ligos. Manoma, jog persivalgymo sutrikimas sukelia bei įtakoja ir kitas rizikas sveikatai: miego ir protinės sveikatos problemas, lėtinį skausmą bei sumažėjusią gyvenimo kokybę.

Kokie persivalgymo sutrikimo gydymo būdai?

Persivalgymo sutrikimo gydymas priklauso nuo ligos priežasčių, sunkumo bei individualių tikslų.

Gydymas gali būti akcentuojamas į:

• Patį persivalgymo elgesį
• Antsvorį
• Kūno vaizdą
• Psichikos sutrikimus
• Keletą ligos priežasčių vienu metu

Išskiriami šie galimi persivalgymo sutrikimo gydymo būdai:

• Kognityvinė elgesio terapija
• Tarpasmeninė psichoterapija
• Dialektinė elgesio terapija
• Svorio metimo terapija
• Gydymas vaistais

Gydymas visais būdais gali būti atliekamas akis į akį su gydytoju, grupėse ar saviugdos formatu.

Kai kuriems žmonėms pakanka vieno gydymo būdo, tuo tarpu kitiems gali tekti išbandyti jų keletą, kol bus atrastas tinkamas.

Kognityvinė elgesio terapija

Kognityvinės elgesio terapijos (KET) pagalba stengiamasi analizuoti persivalgymo sutrikimą sukeliančią elgseną, jausmus ir negatyvias mintis, susijusias su valgymu, kūno forma bei svoriu (4, 22).

Kai negatyvių emocijų priežastys išsiaiškinamos, atitinkamai galima pritaikyti ir strategijas toms emocijos pakeisti (2).

Įrodyta, jog specialisto atliekama kognityvinė elgesio terapija yra efektyviausias persivalgymo sutrikimo gydymo būdas. Remiantis moksliniu tyrimu, po 20 kognityvinės terapijos seansų 79% dalyvių nustojo persivalgyti ir net 59% iš jų taip elgėsi ir po metų (22).

Atitinkamai, specialisto kontroliuojama savarankiškai atliekama kognityvinė elgesio terapija taipogi gali padėti. Šiuo atveju, specialistas įprastai skiria užduotis bei nustato gaires, taipogi priima į papildomus susitikimus, jeigu tokių prireikia terapijos procese (22).

Tokia savarankiška kognityvinės terapijos forma įprastai pigesnė ir labiau prieinama. Be to, gali rasti padėti galinčių papildomų svetainių ir mobiliųjų programėlių. Įrodyta, jog savarankiška kognityvinė elgesio terapija yra efektyvi tradicinės kognityvinės elgesio terapijos alternatyva (23, 24).

Reziumė: kognityvinės elgesio terapijos tikslas – identifikuoti persivalgymą sukeliančius negatyvius jausmus ir elgesį bei jais remiantis sukurti veiksmingas gydymo strategijas. Kognityvinė elgesio terapija yra efektyviausias persivalgymo sutrikimo gydymo būdas, kuris gali būti atliekamas tiek su specialistu, tiek saviugdos formatu.

Tarpasmeninė psichoterapija

Tarpasmeninė psichoterapija paremta idėja, jog persivalgymas – tai bandymas įveikti ar nuslopinti neišspręstas asmenines problemas – gedėjimą, konfliktus su artimais žmonėmis, ženklius gyvenimo pokyčius ar socialines problemas (22).

Tarpasmeninės psichoterapijos tikslas – identifikuoti su negatyviu valgymo elgesiu susijusias konkrečias problemas, jas pripažinti ir galiausiai sukurti naudingus pokyčius 12-16 savaičių gydymo laikotarpiui (4, 25).

Psichoterapija gali būti atliekama tiek grupėje, tiek asmeniškai. Kartais tarpasmeninė psichoterapija gali būti sujungta su kognityvine elgesio terapija.

Yra tvirtų įrodymų, jog tarpasmeninė psichoterapija turi tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį teigiamą efektą persivalgymo sutrikimui gydyti. Ši psichoterapija – tai vienintelė terapija, kurios ilgalaikiai rezultatai gali prilygti kognityvinės elgesio terapijos rezultatams (22).

Tarpasmeninė psichoterapija gali būti ypač naudinga sergantiems sunkia persivalgymo sutrikimo forma bei turintiems žemos savivertės požymių (22).

Reziumė: remiantis tarpasmeninės psichoterapijos principais, persivalgymas – tai bandymas įveikti ar nuslopinti neišspręstas asmenines problemas. Šios terapijos tikslas – identifikuoti persivalgymą sukeliančias problemas, jas pripažinti ir pašalinti. Tarpasmeninė psichoterapija yra efektyvus gydymo būdas, ypač sergantiems sunkia persivalgymo sutrikimo forma.

Dialektinė elgesio terapija

Pagal dialektinę elgesio terapiją, persivalgymas – tai emocinė reakcija į negatyvius išgyvenimus, su kuriais kovoti nėra jokios kitos išeities (22).

Šios terapijos principas – reguliuoti emocinę reakciją ir nustoti kompensuoti negatyvias kasdienes situacijas reguliariai persivalgant (22).

44 moterys dalyvavo moksliniame tyrime ir „praėjo“ dialektinę elgesio terapiją – po terapijos net 89% moterų nustojo persivalgyti, nors po 6 mėnesių šis procentas nukrito iki 56 (26).

Visgi, informacija apie ilgalaikį dialektinės elgesio terapijos efektyvumą yra ribota, taipogi neaišku kiek ši terapija efektyvi lyginant su kognityvine elgesio terapija ar tarpasmenine psichoterapija.

Taigi, nors ši terapija ir atrodo perspektyvi, reikėtų palaukti daugiau mokslinių tyrimų siekiant išsiaiškinti jos efektyvumą persivalgymo sutrikimu sergantiems žmonėms.

Reziumė: pagal dialektinę elgesio terapiją, persivalgymas – tai emocinė reakcija į negatyvius kasdienius išgyvenimus. Siekiant nustoti persivalgyti ir geriau su tuo kovoti, dialektinės elgesio terapijos metu naudojamos tokios strategijos kaip įsisąmoninimas bei emocijų reguliavimas. Kol kas nėra aišku ar dialektinė elgesio terapija yra efektyvi ilgalaikėje perspektyvoje.

Svorio metimo terapija

Svorio metimo terapijos tikslas – numesti svorio, tokiu būdu padidinti savivertę bei sumažinti nepasitenkinimą savo kūnu – visa tai turėtų sumažinti ir persivalgymą.

Ypač svarbu įvesti laipsniškus sveikus gyvenimo įpročius – pradėti teisingai maitintis ir treniruotis, sekti suvartojamo maisto kiekį bei kasdien apie maistą kylančias mintis (22).

Nors svorio metimo terapijos pagalba galima sumažinti svorį, su nutukimu susijusias rizikas sveikatai ir nepasitenkinimą savo kūnu, įrodyta, jog persivalgymui sutrikimui gydyti ši terapija nėra tokia efektyvi kaip kognityvinė elgesio terapija ar tarpasmeninė psichoterapija (22, 24, 27, 28).

Svorio metimo terapija gali būti gera alternatyva tiems, kurie nori atsikratyti svorio ar kitos terapijos tiesiog nepadėjo (22).

Reziumė: svorio metimo terapijos pagalba siekiama sumažinti svorį bei nepasitenkinimą savo kūnu ir padidinti savivertę – tai gali padėti sumažinti persivalgymą. Visgi, svorio metimo terapija nėra tokia efektyvi kaip kognityvinė elgesio terapija ar tarpasmeninė psichoterapija, tačiau vis tiek kai kuriems žmonėms gali būti veiksminga.

Gydymas vaistais

Keli vaistai gali padėti gydyti persivalgymo sutrikimą, be to – jie pigesni ir veikia greičiau už tradicinę terapiją.

Visgi,  persivalgymo sutrikimui gydyti joks vaistas nėra toks pats efektyvūs kaip aukščiau išvardintos elgesio terapijos.

Persivalgymo sutrikimui gydyti gali būti naudojami antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai bei tradiciškai hiperaktyvumo sutrikimui gydyti naudojami vaistai (4).

Remiantis mokslu, vaistai gali sumažinti persivalgymą trumpalaikėje perspektyvoje – štai vaistai buvo 48,7% efektyvūs, lyginant su 28,5% placebo efektyvumu (29).

Vaistai taipogi gali sumažinti apetitą, įkyrias mintis, neįveikiamą potraukį bei depresijos simptomus (4).

Nors gydymas vaistais atrodo patrauklus, tačiau jų efektyvumas ilgalaikėje perspektyvoje vis dar nėra aiškus (29).

Be to, gali pasireikšti šalutinis vaistų poveikis, pavyzdžiui galvos skausmas, skrandžio problemos, sutrikęs miegas, padidėjęs kraujo spaudimas ar nerimas (4).

Reziumė: gydymas vaistais gali sumažinti persivalgymą trumpalaikėje perspektyvoje. Visgi, vaistų terapijos ilgalaikis efektyvumas vis dar nėra aiškus. Apskritai, vaistai nėra tokie efektyvūs kaip elgesio terapijos, be to, jie gali turėti šalutinį poveikį.

Kaip nustoti persivalgyti?

Jeigu nori nustoti reguliariai persivalgyti, reikėtų kreiptis į šios srities specialistą, kuris nustatytų tikslias persivalgymo sutrikimo priežastis, ligos stiprumą bei rekomenduotų labiausiai tau tinkamą gydymą.

Iš esmės, efektyviausias persivalgymo sutrikimo gydymo būdas – tai kognityvinė elgesio terapija, tačiau egzistuoja ir kiti gydymo būdai.

Visiškai nesvarbu kurią terapiją pasirinksi, taip pat svarbu stengtis teisingai maitintis ir apskritai propaguoti sveiką gyvenimo būdą.

Štai kelios papildomos naudingos strategijos, kurias gali pritaikyti sau:

• Vesk maisto ir nuotaikos dienoraštį: tai padeda identifikuoti asmenines persivalgymo priežastis ir atitinkamai kontroliuoti persivalgymo epizodus.
• Praktikuok dėmesingumą: tai gali padėti lengviau suprasti persivalgymo priežastis bei tuo pačiu padidinti savikontrolę (30, 31, 32).
• Neužsidaryk savyje: kalbėk apie tai, palaikymas iš šalies ypač svarbus – nesvarbu ar tai tavo antroji pusė, šeimos narys, draugas ar kitas nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantis žmogus (33).
• Rinkis sveikus maisto produktus: stenkis maitintis kaip įmanoma sveikiau, valgyk daug baltymų ir gerųjų riebalų turinčius maisto produktus, stenkis valgyti reguliariai. Nepamiršk vaisių ir daržovių – jos suteiks sotumo jausmą bei aprūpins naudingos maistinėmis medžiagomis.
• Pradėk mankštintis: fizinė veikla gali pagerinti nuotaiką ir padėti sumažinti svorį, nepasitenkinimą savo kūnu bei nerimo simptomus (34, 35).
• Išsimiegok: miego trūkumas yra susijęs su didesniu kalorijų suvartojimu ir nereguliariais mitybos įpročiais. Geras nakties miegas ypač svarbus, miegok bent 7-8 valandas (36).

Reziumė: efektyviausi persivalgymo sutrikimo gydymo būdai – kognityvinė elgesio terapija ir tarpasmeninė psichoterapija. Neužmiršk ir kitų naudingų strategijų – vesk maisto ir nuotaikos dienoraštį, praktikuok dėmesingumą, neužsidaryk savyje, stenkis sveikatai maitintis, mankštintis ir tinkamai išsimiegok.

Pabaigai apie persivalgymo sutrikimą

Persivalgymo sutrikimas – dažnas bei sunkiai pastebimas valgymo sutrikimas, galintis rimtai atsiliepti sveikatai.

Šis sutrikimas charakterizuojamas pasikartojančiais nekontroliuojamais persivalgymo epizodais bei po to atsirandančiu gėdos ir kaltės jausmu.

Persivalgymo sutrikimas gali turėti labai neigiamą įtaką bendrai sveikatai, kūno svoriui, savivertei ir psichinei sveikatai.

Laimei, egzistuoja tikrai efektyvūs persivalgymo sutrikimo gydymo būdai – tai kognityvinė elgesio terapija ir tarpasmeninė psichoterapija. Be to, yra daug sveiko gyvenimo būdo strategijų, kurias gali pritaikyti ir taip sau padėti.

Su tinkama priežiūra, pagalba ir parama, tikrai galima nustoti persivalgyti ir gyventi laimingą bei sveiką gyvenimą.

Gali pradėti jau šiandien!

Turi klausimų? O gal kada nors susidūrei su persivalgymo sutrikimu? Brūkštelk komentarą, tavo gyvenimiška patirtis tikrai pravers kitiems!